tėpsoti

tėpsóti tė̃pso, -ójo intr. 1. impers. būti apsiniaukus, niūksoti, driūboti: Šiandie lauke tik tė̃pso ir tė̃pso, nei lyja, nei sniegti VšR. Teip tė̃pso, miglota tokia Skr. 2. Plt gulėti, drybsoti: Jis tė̃pso sau kampe Skr. 3. dėbsoti: Tėpsaĩ tėpsaĩ į tąs knygas Žal. \ tėpsoti; įsitėpsoti